Yra daug vietinių sklendžių gamintojų, o jungčių matmenys dažnai nėra standartizuoti. Pirmiausia jie skirstomi į šias grupes:
1. Vožtuvai, pagaminti pagal Mašinų pramonės ministerijos standartą JB/T 2203–1999 (*Vartų vožtuvų matmenys nuo -prie -priekio ir galo- iki galo*);
2. Vožtuvai, pagaminti pagal nacionalinį standartą GB/T 12221-2005 m. (*Metalinių vožtuvų matmenys-prie-priešais ir galais-iš galo*);
3. Vožtuvai, pagaminti pagal Amerikos standartą ASME B16.10-2009 (*Vožtuvų matmenys vienas nuo kito-prie -priekio ir galo-*).
Atsižvelgiant į vartų (disko) struktūrą, sklendės skirstomos į du tipus: pleištinį-tipą ir lygiagrečiąjį-tipą. Pleištinio-tipo vartai yra trijų struktūrinių variantų: vieno-diskinio, dvigubo-diskinio ir lanksčiojo (elastingo) disko.
Remiantis konstrukcine konstrukcija, sklendės toliau skirstomos į plokščių ir peilių sklendes.
- Rankinių užtvarų vožtuvų veikimo principas: Sukant rankinį ratą sujungiami sriegiai tarp rankračio ir vožtuvo koto, todėl vartai (sujungti su kotu) pakyla arba nusileidžia, taip atidarant arba uždarant vožtuvą.
Atsižvelgiant į korpuso medžiagą, sklendės gali būti klasifikuojamos taip:
- Metaliniai vožtuvai: pvz., anglinio plieno, legiruotojo plieno, nerūdijančio plieno, ketaus, titano lydinio, Monel, vario lydinio ir švino lydinio vožtuvai.
- Vožtuvai su metalo-korpusu su pamušalais: pvz., guminiais-pamušalu, fluoroplastiniu-pamušalu, švinu-pamušalu, plastikiniu-pamušalu ir emaliu-pamuštais vožtuvais.
- Nemetaliniai vožtuvai: pvz., keraminiai, stikliniai ir plastikiniai vožtuvai.
